Mokytojų budėjimas ar nusipelnome pertraukos pailsėti?

Vasarai įsibėgėjus ir mokiniams palikus mokyklos suolus, mokytojams tai puiki proga ne tik pailsėti, atgauti jėgas, tačiau ir daugiau laiko leisti sau, pasikrauti energijos bei žinių. Todėl šia proga, aptarsime turbūt gana dažnai kylantį klausimą, kuomet mokytojai neturi pertraukos pailsėti ir pavalgyti, kadangi pertraukų metu turi budėti užtikrinant mokyklos koridoriuose mokinių saugumą.

Pagal galiojančius Lietuvos teisės aktus, mokytojams, kaip ir visiems darbuotojams, taikomos Darbo kodekso nuostatos dėl darbo ir poilsio laiko. Viena įstatymo garantuojamų teisių – turėti pietų pertrauką per kurią būtų galimybė šiek tiek atsipūsti tarp pamokų. Darbo kodekso 122 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad ne vėliau kaip po penkių valandų darbo darbuotojams turi būti suteikta pietų pertrauka, kuri negali būti trumpesnė kaip 30 minučių pailsėti bei pavalgyti. Kaip jau esame rašę anksčiau apie maksimalųjį darbo ir minimalųjį poilsio laiką, įstatymo leidėjas yra nustatęs griežtas taisykles, susijusias su darbuotojo sveikata ir sauga darbe.

Verta akcentuoti, kad mokytojų darbo pobūdis turi tam tikro specifiškumo, nes pamokos trunka 45 minutes, o tarp jų būna trumpos pertraukos (dažniausiai 10–15 minučių). Nors iš pirmo žvilgsnio būtų galima sakyti, kad mokytojai turi laiko tarp pamokų pailsėti, tačiau ne visais atvejais, kadangi mokytojams tenka budėti pertraukų metu mokyklos koridoriuose. Budėjimas irgi yra darbas, nors tai nėra tiesioginės mokytojo funkcijos, tačiau vaikų priežiūra ir saugumo užtikrinimas pertraukų metu, tiesiogiai atima galimybes mokytojams pailsėti. Svarbu atsižvelgti, kad šis budėjimas dažnai įforminamas kaip dalis darbo laiko ir mokytojai neretai verčiami pasirašyti „susitarimus“ dėl budėjimo per pertraukas, tačiau svarbu žinoti, kad tokie susitarimai negali paneigti įstatymų garantuotos teisės į pertrauką. Sutiktina, kad mokymo įstaigoms kyla iššūkis užtikrinti vaikų saugumą pertraukų metu ir tenka laviruoti tarp mokytojų poilsio laiko, tačiau vidaus tvarkos taisyklėmis turi būti užtikrinamos mokytojų teisės ir laikomasi įstatymų normų. Mokytojams reikėtų atkreipti dėmesį jog nebūtų piktnaudžiaujama jų teisėmis, darbo ir poilsio laikas turėtų būti aprašytas mokymo įstaigų vidinėse tvarkose, pareigybių aprašymuose. Be abejo kilus neaiškumams dėl poilsio laiko, reikėtų nepamiršti, kad tai įstatymų leidėjo nustatyta garantija, kuri negali būti interpretuojama kaip kam patinka, kadangi gali kilti darbo teisės pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, kokie krūviai tenka mokytojams, svarbiausia yra ne vien galimas formalus pažeidimas, tačiau svarbu išsaugoti esminę vertybę – mokytojų sveikatą. Todėl manytina, kad visų pirma tiek mokytojai kovodami už savo teises, tiek ir mokymo įstaigos, turėtų akcentuoti būtent šį aspektą bei stengtis ieškoti pozityvių sprendimų.

Apibendrinant, mokytojas, kaip kiekvienas darbuotojas Lietuvoje, turi teisę į pietų pertrauką. Mokymo įstaigos negali šios teisės panaikinti ar kitaip apriboti, todėl budėjimo organizavimas per pertraukas turi būti derinamas taip, kad nebūtų pažeistos poilsio normos. Kilus abejonių, rekomenduojama kreiptis į darbo inspekciją arba profesinę sąjungą.