11, 12, 35, 48, kas tai? Darbuotojo teisė ar darbdavio gobšumas?

Paklausus savo draugų ar artimųjų ,,Ką žinote apie darbo ir poilsio laiką?" didžioji dalis užtikrintai atsakytų, kad dirba įprastai 5 dienas ir tai sudaro 40 valandų per savaitę bei atostogauja per metus ne mažiau 20 dienų. Tačiau, ties šiais skaičiais, Darbo kodeksas neapsiriboja. Kaip žinia, darbo santykiai yra paremti darbdavio ir darbuotojo susitarimu, kad darbuotojas atlieka tam tikrą veiklą, o darbdavys už tai suteikia finansinį atlygį. Atrodytų viskas, kaip ir gerai, darbuotojas dirba, darbdavys moka atlyginimą, tačiau darbdavys gali paprašyti darbuotojo dirbti ilgiau, ilsėtis tokį laiką, kokį pastarasis nurodys darbuotojui. Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti naivu ir sunkiai įmanomos situacijos dirbant nekintančią darbo dienos trukmę, tačiau taip tikrai nutinka, ypač dažnesni atvejai pasitaiko įmonėse, kuriose taikomas darbuotojams suminė darbo laiko režimo apskaita. Tam, kad darbdaviai nepiktnaudžiautų darbuotojų įstatyme numatyta teise dėl darbo ir poilsio laiko, supažindinsime, o jeigu ir žinote, tai priminsime apie jūsų teises į maksimalų darbo laiką ir įstatymo garantuojamą minimalų poilsį.

Darbo laikas ir poilsio laikas yra svarbūs darbuotojo gerovei, todėl Darbo kodeksas nustato aiškius reikalavimus, kurių turi laikytis tiek darbdavys, tiek darbuotojas. Suprasdami šias nuostatas, darbuotojai gali geriau apsisaugoti nuo galimų darbdavio piktnaudžiavimų.

Darbo laiko norma yra pagrindas darbo santykiams. Pagal Darbo kodekso 112 straipsnį 3 dalį, standartinė darbo laiko norma yra 40 valandų per savaitę. Jei susitariama dėl ne viso darbo laiko, šis laikas gali būti mažesnis, o tam tikriems darbuotojams, kaip numatyta teisės aktuose, gali būti taikoma sutrumpinta darbo laiko norma.

Maksimalus darbo laikas yra aiškiai apibrėžtas vadovaujantis Darbo kodekso 114 straipsniu, per 7 dienas, įskaitant viršvalandžius, bet neįskaitant susitarimo dėl papildomo darbo, vidutinis darbo laikas negali viršyti 48 valandų. Atvejais, kuomet susitariama dėl darbo viršvalandžiais ir sudarius susitarimą dėl papildomo darbo 60 valandų per 7 dienas. Akcentuotina, kad darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip 12 valandų, neįskaitant pietų pertraukos.

Tarp darbo dienų privalomas minimalus poilsio laikas. Pagal DK 122 straipsnio 2 dalies 3 punktą, darbuotojui turi būti suteikta ne mažiau kaip 11 valandų valandų poilsio iš eilės, o jeigu yra dirbama 7 dienas paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui turi būti suteiktas ne mažiau, kaip 35 valandų nepertraukiamojo poilsio laikas. Jeigu darbuotojo darbo dienos (pamainos) trukmė yra daugiau kaip 12 valandų, bet ne daugiau kaip dvidešimt keturios valandos, nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) laikas negali būti mažesnis negu 24 valandos.

Ne mažiau svarbios yra pertraukos darbo metu. Po penkių valandų darbo, privaloma pietų pertrauka, kuri negali būti trumpesnė nei 30 minučių. Tai leidžia darbuotojui atgauti jėgas ir efektyviai tęsti darbą.

Šios taisyklės užtikrina pusiausvyrą tarp darbo ir poilsio. Žinodami savo teises, darbuotojai gali reikalauti tinkamų sąlygų, o darbdaviams šios nuostatos primena apie atsakomybę už savo darbuotojus. Jei kyla abejonių dėl darbo laiko ar poilsio reikalavimų laikymosi, darbuotojai turėtų konsultuotis su teisininkais ar kreiptis į darbo ginčų komisiją.