Vėluoja darbo užmokestis - ar žinote kaip elgtis?

Gyvenimas nestovi vietoje – mokėtinos sąskaitos, būsto paskola, maistas, šeimos poreikiai ir kiti įsipareigojimai reikalauja stabilumo. O vienas pagrindinių stabilumo šaltinių – tai laiku gaunamas atlyginimas. Tačiau ką daryti, kai atlygis už darbą pradeda svyruoti, o darbdavys mėnesis po mėnesio vis žada, kad „greitai sumokės“? Daugelis darbuotojų tokioje situacijoje patiria ne tik finansinį spaudimą, bet ir didžiulį emocinį stresą – jaučiasi nesaugiai, neteisingai vertinami už jų atliekamą darbą, kartais – net kalti, kad tenka priminti apie tai, kas priklauso darbuotojui pagal įstatymą. Tokia padėtis ne tik žeidžia orumą, bet ir yra aiškus Darbo kodekso pažeidimas.

Šis straipsnis skirtas visiems, kuriems aktualu susipažinti su vėluojančiu atlyginimu, jaučia nežinomybę ar abejones, ką galima padaryti, jog laiku būtų mokamas atlyginimas. Aptarsime ne tik teisinius žingsnius, bet ir praktiškus patarimus, kaip apsaugoti save, kokias institucijas galima pasitelkti ir ar verta rimtai svarstyti apie darbo santykių nutraukimą negaunant laiku atlyginimo.

Pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodeksą, darbdavys privalo laiku ir visiškai sumokėti darbuotojui už atliktą darbą. Atlyginimo mokėjimo terminai ir tvarka turi būti nustatyti darbo sutartyje arba kolektyvinėje sutartyje. Darbo kodekso 146 straipsnyje yra numatyta, kad darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo – kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip. Be kita ko, yra svarbu žinoti, kad darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu ar elektroniniu būdu privalo darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę. Algalapyje turi būti nurodomas ir uždirbtų atostogų dienų skaičius. Todėl darbdaviui nepateikus aukščiau minėtos informacijos, darbuotojas turi teisę jo prašyti pateikti visą informaciją.

Jeigu atlyginimas vėluoja, pirmas žingsnis turėtų būti – oficialus kreipimasis į darbdavį raštu. Svarbu įvardinti, kad atlyginimas nebuvo išmokėtas laiku, nurodyti tikslias datas ir paprašyti informacijos, kada numatoma išmokėti darbo užmokestį. Jeigu darbdavys ilgą laiką nevykdo savo įsipareigojimų, nepateikia Jums informacijos apie numatomą atlyginimo išmokėjimą datą, galima kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją (toliau - VDI). VDI atlieka patikrinimus ir užtikrina, kad darbdaviai laikytųsi darbo teisės normų. Pateikus skundą VDI, ji gali atlikti tyrimą, įpareigoti darbdavį sumokėti uždelstą atlyginimą ir skirti darbdaviui baudą už pažeidimus. Akcentuotina, jog pateikiant skundą yra itin svarbu turėti kuo daugiau įrodymų, tokių kaip darbo sutartis, elektroniniai laiškai, pranešimai ar bet kokie dokumentai, kuriuose užfiksuoti vėluojančio atlyginimo faktai. Jeigu nei kreipimasis į darbdavį raštu, nei kreipimasis į VDI nepadeda išspręsti situacijos, galima kreiptis į darbo ginčų komisiją arba tiesiai į teismą. Darbo ginčų komisija nagrinėja skundus, susijusius su darbo užmokesčio nemokėjimu, ar laiku jo nemokėjimu. Be to, svarbu nepamiršti, jog galbūt Jūsų įstaigoje yra profesinė sąjunga, kuri atstovauja darbuotojo interesus. Tai puikus momentas pasinaudoti profesinės sąjungos parama ir kreiptis į ją dėl laiku nemokamo atlyginimo. Taip pat galima kreiptis į advokatą ar teisininką, kuris padės parengti dokumentus ir apginti darbdavio interesus, tačiau tai gali sudaryti nemažas išlaidas.

Visgi, jei darbdavys pažeidžia terminus, jis pažeidžia ne tik darbo sutartį, bet ir darbo teisės normas. Tai yra rimtas darbo santykių pažeidimas, kuris darbuotojui suteikia teisę gintis tiek neformaliai, tiek formaliai. Todėl darbuotojui yra svarbu nebijoti ginti savo, kaip darbuotojo teisių, siekiant laiku gauti darbuotojui priklausantį darbo užmokestį.