Moterų diskriminacija

Vaikų gimimas yra nuostabus įvykis suteikiantis žmogui neišpasakyto džiaugsmo. Tačiau darbo teisėje, darbdavys ne visada kreipia į tai dėmesį, o žiūri savo naudos. Tokiais atvejais pelno siekis yra didesnė vertybė, nei moterų teisės. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą esantį Lietuvoje, galime pastebėti, kad teisės aktai teoriniu požiūriu užtikrina moterų teises, ypač nėščiųjų ar neseniai pagimdžiusių, tačiau praktikoje vaizdas yra liūdnokas. Dažnu atveju moterys susiduria su diskriminacija, užslėptais, prieš jas nukreiptais poelgiais, kurie pradžioje gali ir neužkliūti, o tik laikui bėgant galima suprasti, kad tai darbdavio sistemingas elgesys. Darbdavių elgesys atsiskleidžia per dviprasmiškus pasiūlymus, neigiamą požiūrį, ignoravimą, netiesioginius veiksmus, kurie tiesiogiai nėra susiję su darbo funkcijomis, o yra nukreipti prieš moteris. Ne visada darbuotojui pavyksta atsikirsti į tokį darbdavio elgesį, kadangi tai gali liesti daugelį faktorių, tokių, kaip noras išsaugoti darbo vietą, baimė, kad ateityje bus bandymai susidoroti su darbuotoja, bus taikomas spaudimas, todėl darbuotoja priima sprendimą tiesiog susitaikyti su tokiu darbdavio elgesiu. Tačiau vertėtų apie tai gerai pagalvoti, ar verta kęsti tokius darbdavio poelgius, ar nereikėtų kovoti už savo teises? Nors diskriminacija yra gana plati tema ir praktikoje ją sunku įrodyti, bet turint aiškius įrodymus, darbdavys turės atsakyti už savo neteisėtus veiksmus.

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 26 straipsnį, darbdavys privalo užtikrinti visų lyčių lygybę, teisę į nediskriminavimą bei kitas įstatyme numatytas teises. Atsižvelgiant į įstatymą, reikėtų paminėti, kad jame nurodytos dvi sąvokos: tiesioginė diskriminacija ir netiesioginė. Kad tai suprasti, galima jas apipavidalinti praktiniais pavyzdžiais. Tiesioginė diskriminacija yra nukreipta tiesiogiai prieš konkretų asmenį, dėl nėštumo atsisakoma priimti į darbą. Netiesioginė diskriminacija, plačiai tariant yra paslėpta, nėra tiesiogiai įvardinama. Šiame kontekste, tai galėtų būti, jog besilaukiančios moters nepriėmė į darbą ir priežastį darbdavys įvardino, kad moteriai pritrūko kvalifikacinių gebėjimų, nors tame pačiame konkurse į darbą priėmė kitą asmenį, kuris tos kvalifikacijos iš tikrųjų neturėjo. Kitaip tariant, darbdavys tokioje situacijoje pasirenka kitą asmenį, kuris neturi tam tikrų gebėjimų, o atsisako moters, vien dėl to, kad ji laukiasi vaiko. Žinoma, tokias situacijas yra sunku įrodyti, bet reikėtų būti itin atidžiais, rinktis raštiškus įrodymus, jog tokioms situacijoms būtų užkirstas kelias ir apgintos darbuotojų teisės.

Apibendrinant reikėtų akcentuoti, kad diskriminacija yra sudėtingas procesas, kuris gali nutikti darbo santykiuose kiekvienam, tačiau reikėtų nepasimesti. Lietuvos teisinėje sistemoje yra sudėti saugikliai, kurie saugo darbuotojo teises, Darbo kodeksas, Lygių galimybių įstatymas.