Kasmetinės ir kitos atostogos: kokios yra darbuotojų teisės Lietuvoje?

Darbas yra svarbi mūsų gyvenimo dalis, tačiau ne mažiau svarbu ir poilsis. Kasmetinės bei kitos atostogos – ne tik malonumas, bet ir įstatymų garantuota teisė kiekvienam darbuotojui. Tačiau ar žinote, kokios tiksliai yra jūsų teisės dėl atostogų ir kaip jos užtikrinamos Lietuvoje?

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą (toliau – Darbo kodeksas), kiekvienam darbuotojui priklauso ne trumpesnės kaip 20 darbo dienų (arba 4 savaitės) mokamos kasmetinės atostogos, jei dirbama penkias dienas per savaitę. Šis atostogų laikas skirtas darbuotojo poilsiui ir atsistatymui po darbo. Be kita ko, svarbu yra akcentuoti, jog Darbo kodekso 126 straipsnio 3 punkte nurodoma, kad darbuotojams iki aštuoniolikos metų, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų, ir darbuotojams su negalia suteikiamos dvidešimt penkių darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba trisdešimties darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, šioje dalyje nurodytiems darbuotojams turi būti suteikiamos penkių savaičių trukmės kasmetinės atostogos.

Tačiau atostogų dienų skaičius kiekvienam darbuotojui gali ir skirtis, kadangi atostogos yra skirstomos į tris rūšis: kasmetinės, tikslinės ir pailgintos/papildomos. Tai pavyzdžiui, darbuotojams, dirbantiems pavojingomis sąlygomis, specifinėse profesijose, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogos ar kt.

O ar žinome, kokias teises turime, norėdami pasinaudoti sukauptomis atostogomis? Visų pirma darbuotojas turi teisę gauti informaciją apie atostogų suteikimo terminus ir taisykles įmonėje ar įstaigoje, kurioje dirba. Kita teisė, tai derinti atostogų laiką su darbdaviu, atsižvelgiant į įmonės veiklos poreikius ir asmenines aplinkybes. Na ir vienas svarbiausių akcentų, norint pasinaudoti atostogomis darbe – darbuotojas turi teisę gauti darbo užmokestį už atostogų dienas. Tačiau darbuotojui priklauso ir pareiga apie planuojamas atostogas pranešti darbdaviui iš anksto, laikantis įmonėje galiojančių terminų. Dažniausiai įmonėse yra numatyti apie kelių savaičių terminai.

Visgi, pasitaiko atvejų, kai darbuotojams nėra suteikiamos atostogos ir taip pažeidžiamos jų teisės. Praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet darbuotojai yra spaudžiami nesinaudoti atostogomis, ar suplanuotas atostogas atidėti, darbdavys ignoruoja atostogų suteikimo terminus, apmokėjimas už atostogos vėluoja, ar apskritai nėra išmokamas. Visais šiais atvejais darbuotojas turi teisę kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją (toliau – VDI) arba darbo ginčų komisiją. Kreipiantis į minėtas institucijas darbuotojui yra svarbu surinkti svarbios informacijos apie darbdavio pažeidimus. Tai gali būti darbo sutartis, atostogų prašymas, susirašinėjimai su darbdaviu, kuriuose būtų matyti darbdavio pažeidimai, darbuotojo atžvilgiu.

Žemiau pateikiame pavyzdį, kuris iliustruoja Lietuvoje pasitaikančias situacijas, kuomet darbdavys pažeidžia darbuotojo teises:

„Tomas dirba vidutinio dydžio įmonėje IT specialistu. Šių metų pavasarį, kai jis planavo savo kasmetines atostogas, darbdavys pradėjo reikalauti, kad Tomas jas atidėtų dėl didelio darbo krūvio – vyko svarbus projektas, o jo dalyvavimas buvo būtinas. Tomas kelis kartus bandė derėtis, siūlydamas atostogų laiką pakeisti kitu metu, tačiau darbdavys vis atmesdavo jo pasiūlymus. Galiausiai Tomas jautėsi pervargęs, bet atostogų išeiti negalėjo – jam buvo aiškinta, kad „įmonėje dabar kritinis laikotarpis“ ir „atostogos bus suteiktos vėliau“. Praėjus kelioms savaitėms, Tomas kreipėsi į VDI, kuri įvertino situaciją ir nurodė darbdaviui nedelsti, ir suteikti darbuotojui teisėtą poilsio laiką, nes darbuotojo teisės buvo pažeistos.”

Kasmetinės ir kitų rūšių atostogos yra ne privilegija, o ir Jūsų teisė, kurią garantuoja ne tik Lietuvos Respublikos įstatymai, bet ir tarptautinė teisė. Todėl svarbu žinoti savo teises, jas aktyviai ginti ir matant galimus pažeidimus, nepasiduoti darbdavio spaudimui.