Darbo ar civiliniai santykiai: kodėl sutarties esmė svarbesnė už jos pavadinimą?

Ar kada susimąstėte, kokios teisinės pasekmės gali kilti, jei nesate tikri, kokie teisiniai santykiai susiklosto tarp šalių?

Praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kai šalių teisinių santykių pobūdis nustatomas neteisingai, o iš to atsiranda skirtingos teisinės pasekmės, todėl labai svarbu atriboti, kokie teisiniai santykiai sieja šalis. Pagal darbo santykių reglamentavimą, šiame kontekste galima būtų apibrėžti, kad tarp darbuotojo ir darbdavio yra sudaroma sutartis, kurioje darbuotojas įsipareigoja darbdaviui - tampa pavaldus jam. Darbo kodekso 32 straipsnyje yra apibrėžta, darbo sutarties samprata. Pagal šią normą, galime matyti, kad darbuotojas yra įpareigotas atlikti tam tikras darbo funkcijas, kurias yra numatęs darbdavys ir turi paklusti darbo tvarkai bei kitiems nurodymams, tinkamai vykdyti savo funkcijas. Darbdavys taip pat turi pareigas ir yra atsakingas už savo darbuotojus, tame tarpe, ir už darbo funkcijų vykdymą, privalomas atlyginimo mokėjimas darbuotojui. Taip pat svarbu akcentuoti ir kitą Darbo kodekso 34 straipsnį, kuriame numatytos, taip vadinamos būtinosios darbo sutarties sąlygos - darbo funkcija, darbo apmokėjimas ir darbovietė. Tai reiškia, kad prieš sudarant darbo sutartį, šalys turi aptarti ir susitarti dėl šių privalomų sąlygų. Plačiau apie tai pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas bylą, kur buvo sprendžiamas klausimas dėl civilinių ir darbo santykių atribojimų, kur buvo nagrinėjamas ginčas tarp dviejų šalių, kuomet buvo sudaryta autorinė sutartis, kurią viena iš šalių nutraukė dėl esminio sutarties pažeidimo. Kita šalis nesutiko su tokiu vertinimu ir pateikė ieškinį, prašydama pripažinti santykius, kaip darbo santykius, konstatuoti neteisėtą atleidimą ir priteisti kompensacijas: „Susitarimas dėl darbo funkcijos atlikimo reiškia, kad dirbantysis pagal darbo sutartį įsipareigoja atlikti ne konkrečius darbus, susitariama ne dėl konkretaus darbo rezultato pasiekimo, bet dėl tam tikrais rūšiniais požymiais apibrėžtos darbo funkcijos vykdymo. Kadangi darbo sutartimi viena jos šalis (darbuotojas) kitos šalies (darbdavio) yra priimama į darbą, o ne atlikti konkrečią užduotį, kitaip tariant, vykdyti tam tikrą darbo funkciją, darbo sutarties pagrindu atsirandantiems santykiams yra būdingas tęstinumas.” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023 47 p.). Tęsdamas toliau, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas toje pačioje byloje, aptarė atlygio už darbą klausimą: „Civilinės teisės reguliuojamų sutarčių pagrindu susiklostančių santykių atveju sutarties vykdytojas taip pat gauna tam tikrą atlygį (atlyginimą), todėl, ir be kita ko, kiek tai siejasi su pirmuoju požymiu, reikšmingas yra mokamo atlygio (atlygintinumo) pobūdis, t. y. ar mokama periodiškai (sistemiškai), ar už konkretų atliktą darbą. Darbo teisiniams santykiams paprastai būdinga tai, kad darbo užmokestis mokamas periodiškai, ir tas mokėjimas yra tęstinio pobūdžio, todėl dažniausiai darbo užmokesčio mokėjimas yra susijęs su tam tikru laiko tarpu (pvz., kas mėnesį, kas savaitę ar pan.). Tuo tarpu atliekant konkrečią užduotį civilinės sutarties pagrindu paprastai sumokama tinkamai įvykdžius sutartį ir priėmus galutinį darbo rezultatą.” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023 48 p.). Teismas išskiria trečiąjį aspektą dėl darbuotojo pavaldumo darbdaviui: „Šis požymis taip pat leidžia atskirti darbo santykį nuo kitų panašių, visų pirma civilinių sutarčių pagrindu susiklostančių, santykių, kuriuose įsipareigojama atlikti darbą mainais į atlyginimą, tačiau tai daroma savarankiškai, be kitos šalies teisės vienvaldiškai reguliuoti darbo atlikimo procesą.” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023 49 p.).

Apibendrinant galime matyti, kad Darbo kodeksas nustato pagrindines sąlygas identifikuoti darbo santykius. Be to, svarbu yra ir tai, kad nors sutarties pavadinimas yra reikšmingas, esminę reikšmę turi realios sąlygos ir aplinkybės, kuriomis šalių santykiai veikia: „Patį sutarties teisinį kvalifikavimą kaip civilinės ar darbo sutarties lemia jos turinys, t. y. joje išdėstytų sąlygų visuma, iš kurios galima spręsti apie sutarties teisinį kvalifikavimą – kai pagal sutarties sąlygas šalys akivaizdžiai sukuria darbo teisinius santykius, tokia sutartis (kad ir kaip ji būtų įvardyta) gali būti kvalifikuojama kaip prilygstanti darbo sutarčiai, o jos pagrindu atsiradę santykiai – darbo teisiniams santykiams.” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023 51 p.).