Darbdavys atšaukia atleidimą iš darbo, bet ragina išeiti pačiam. Ką daryti?

Darbo santykių pradžia dažnai asocijuojasi su nauja pradžia, naujomis galimybėmis, tačiau pozityvumas greitai dingsta, kuomet kyla nesutarimai darbo vietoje, o tai gali peraugti į rimtas problemas pasibaigiant darbo santykiams. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 53 straipsnis numato įvairius darbo sutarties pasibaigimo pagrindus: nutraukus darbo sutartį šalių susitarimu, nutraukus darbo sutartį vienos iš šalių iniciatyva, nutraukus darbo sutartį darbdavio valia, nutraukus darbo sutartį nesant šalių valios, mirus darbo sutarties šaliai – fiziniam asmeniui, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, kai neįmanoma nustatyti darbdavio – fizinio asmens ar darbdavio atstovų buvimo vietos, kitais šiame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais.

Šiame kontekste kyla klausimas – ar darbdavys gali persigalvoti dėl darbuotojo atleidimo pagal Darbo kodekso 57 straipsnį ir pakeisti savo sprendimą? Pavyzdžiui, pranešęs darbuotojui apie atleidimą, darbdavys gali teigti, kad aplinkybės pasikeitė, ir reikalauti, kad darbuotojas pats parašytų prašymą išeiti iš darbo savo noru. Tokia situacija ypač aktuali tais atvejais, kai darbdavys neturi pakankamai svarių įrodymų, pagrindžiančių atleidimą pagal Darbo kodekso 57 straipsnį, ir siekia išvengti privalomų išmokų išmokėjimo.

Svarbu pabrėžti, kad darbdavio sprendimas nutraukti darbo sutartį nėra laisva jo valios išraiška, kuria galima manipuliuot darbuotojo atžvilgiui. Darbo sutarties nutraukimas sukuria teisines pasekmes, todėl tokie sprendimai turi būti pagrįsti objektyviomis priežastimis ir atitikti įstatymų reikalavimus. Darbo kodekso 64 straipsnio 2 dalyje aiškiai nustatyta, kad įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą būtina nurodyti konkrečias atleidimo priežastis, teisinį pagrindą bei darbo santykių pasibaigimo datą. Vadinasi, prieš nutraukiant darbo santykius, darbdaviui neužtenka tik nurodyti teisės normą, reikalingos realios priežastys, kurios ir sudarys teisinį pagrindą numatytą įstatyme, o taip pat įspėjime būtina nurodyti ir datą, kada darbo santykiai pasibaigs.

Darbdavys įteikęs darbuotojui pranešimą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal Darbo kodekso 57 straipsnį, staiga persigalvoja ir nurodo darbuotojui, kad aplinkybės pasikeitė, todėl negali nutraukti darbo sutarties minėtais pagrindais. Taip pat akcentuoja, kad kadangi pasikeitė pagrindai, darbuotojas pats turi parašyti prašymą išeiti iš darbo. Būtų galima išskirti, kad pradžioje darbdavys tarsi ir turėjo realią priežastį atleisti darbuotoją iš darbo pagal minėtą normą, tačiau toks teiginys, kad „pasikeitė aplinkybės ir pagal Darbo kodekso 57 straipsnį tavęs atleisti negaliu, todėl turi pats parašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru“, indikuoja, kad darbdavys tiesiog nori atsikratyti darbuotojo, o realių priežasčių tikėtina nėra.

Be abejo, trumpai kalbant apie sprendimą nutraukti darbo sutartį pagal Darbo kodekso 57 straipsnį, galima aptarinėti, kokios tai buvo priežastys, galbūt iš tiesų atleidimo procedūros buvo atliktos teisėtai, darbdavys turėjo realų teisinį pagrindą, tačiau eigoje aplinkybės pasikeitė, dėl ko darbuotojo atleisti iš darbo nebereikia, todėl pranešimas apie darbo sutarties nutraukimą atšaukiamas ir darbuotojas paliekamas dirbti.

Tačiau grįžkime prie to atvejo, kuomet darbdavys piktybiškai siekia atsikratyti darbuotojo ir reikalauja, kad pastarasis turi išeiti iš darbo savo noru. Šiuo atveju nereikėtų sutikti su tokia darbdavio pozicija, kadangi Darbo kodekso 55 straipsnio esmė yra aiškus paties darbuotojo apsisprendimas ir jo valios išraiška, nutraukti darbo sutartį su darbdaviu be svarbios priežasties. Jeigu darbdavys ir toliau bando atleidinėti darbuotoją pagal Darbo kodekso 57 straipsnį, o po to atšaukia darbo sutarties nutraukimą, reikėtų kelti klausimą, ar apskritai tokie darbdavio sprendimai yra teisėti, paremti realiomis priežastimis ir ar tai nėra susiję su siekiu susidoroti su darbuotoju? Tokiu atveju manytina, kad tokie darbdavio veiksmai gali būti prilyginti mobingui ir iš to gali kilti atitinkamos teisinės pasekmės.