Ar darbdavys gali sekti darbuotoją?

Ar visais atvejais darbdavys turi teisę stebėti darbuotoją, daryti garso įrašus, filmuoti ar kitaip rinkti informaciją? Tai yra gana plačiai aptariamas klausimas tarp darbuotojų. Trumpai tariant, darbdavys turi teisę tą daryti, tačiau, ši teisė jokiu būdu negali būti absoliuti. Darbdavio teisė stebėti darbuotoją yra griežtai reglamentuota, siekiant užtikrinti darbuotojo teisę į privatumą pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR), Lietuvos darbo kodeksą (DK) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą (ADTAĮ). Aptariant šią temą, pradžioje reikėtų išskirti, BDAR 5 straipsnį, kuriame nurodoma, kaip apskritai duomenys gali būti renkami. Atsižvelgiant į minėtą straipsnį, darbdavys gali rinkti duomenis apie darbuotoją turėdamas tesėtus, aiškius bei proporcingus tikslus, o taip pat privalo vadovautis teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principais, kurie praktikoje dažnai yra pamirštami. 

Darbo teisėje neišvengiamai susiduriama su asmens duomenų klausimais, kuomet yra tvarkomi klientų, verslo operacijų, darbuotojų ar kitais duomenimis. Klausimas, kaip jie yra tvarkomi ir ar apskritai jie teisėtai tvarkomi? Kadangi asmens duomenys ir jų tvarkymas yra gana jautri tema, Darbo kodekso 27 straipsnyje yra numatyta, kad darbdavys privalo garantuoti darbuotojui teisę į jų asmeninį privatumą, darbdavys negali pažeisti darbuotojo garbės ar orumo. Be kitą ko, svarbu pabrėžti, kad asmens teisė šiame kontekste, kaip vertybė, neapsiriboja vien šiuo straipsniu, o reguliavimas yra platus, numatantis ir kitus teisės aktus, kuriais yra užtikrinamos asmens teisės.

Darbdavio sprendimas filmuoti ar įrašinėti garsą darbo vietoje turi būti pagrįstas teisėtu tikslu, pavyzdžiui, siekiant užtikrinti saugumą ar apsaugoti turtą. Ši priemonė turi būti įtraukta į įmonės vidaus dokumentus, tokius kaip asmens duomenų tvarkymo politika, kuri atitinka BDAR 30 straipsnį dėl veiklos įrašų. Be to, darbdavys turi atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą pagal BDAR 35 straipsnį, siekiant įvertinti stebėjimo priemonių poveikį darbuotojo teisėms ir laisvėms.

Garso įrašų darymas ir darbuotojų filmavimas leidžiami tik tam tikrose situacijose, kai tokie veiksmai yra būtini ir proporcingi, pavyzdžiui, sprendžiant konfliktus ar užtikrinant saugą. BDAR 6 straipsnis nurodo, kad stebėjimo teisėtumas grindžiamas darbdavio teisėtu interesu, kuris turi būti derinamas su darbuotojo teisėmis. Jei stebėjimas vykdomas slapta, jis beveik visada laikomas neteisėtu, nes pažeidžia BDAR skaidrumo principą. 

Apibendrinant, darbdavys gali stebėti darbuotojus tik aiškiai apibrėžtais tikslais, užtikrinant duomenų apsaugos principų laikymąsi, įvykdžius tinkamą supažindinimą ir įtraukus šią praktiką į vidaus dokumentus. Bet kokios priemonės, kurios neproporcingai riboja darbuotojo teises yra neteisėtos.